Žmogaus biologijos egzaminas

Terms in this set (122)

Civilizacijos kultūros istorijoje siejamos su miestų atsiradimu. Nors nedidelė dalis žmonių gyveno miestuose, jie buvo civilizacijos varomoji jėga. Civilizacijos židiniai: Mesopotamija, Indija, Kinija, Peru, Centrinė Amerika.
"Urbanizacijos revoliucija" - išryškėja skirtumai tarp ankstyvųjų žemdirbių ir miesto.
Miestas - gyvenvietė su branduoliu, dideliu gyv. skč., čia gyvena ekonomiškai ir sociališkai diversifikuota visuomenė. Civilizacijų židiniams būdinga: žemės ūkio inovacijos; darbo diversifikacija (amatai, menai, prekyba); politinis elitas, ekonominiai specialistai, žemdirbiai. Gyventojų tankumas: ankstyvuose civ. židiniuose 10-35 žm./kv.km, miestuose - 30-50 tūkst. žm./kv. km. Viduramžiais - miestų nuosmukis. Žmonės priklausomi nuo kviečių, todėl nederlius - lygu badmetis. Rachitas, skorbutas, geležies trūkumas. Dėl baltymų trūkumo - ūgis mažesnis. Gimstamumas: kaime moterys tekėdavo vėliau ir gimdydavo ~penkis kartus, o aukštuomenės moterys tekėdavo jaunos ir gimdydavo daug (žindyvių paslaugos). Mirštamumas: rodikliai nesikeitė, gyv. trukmė apie 22-35 m. Infekcinės ligos įgauna pagreitį, raupų, maro epidemijos, tuberkuliozė, kvėp. takų, žarnyno, parazitų pernešamos infekcijos. Viduramžių miestai - "juodosios skylės" (ligos, mažesnis ūgis, didelis mirštamumas, užterštumas, mažesnė gyv. trukmė, karai ir resursų stygius). Vystosi kultūrinės adaptacijos: vandentiekis, medicina. Nežiūrint aukšto mirtingumo, gimstamumas buvo didelis, žmonių skč. augo.
;