How can we help?

You can also find more resources in our Help Center.

206 terms

Specialioji neurologija

<p>&lt;p&gt;&amp;lt;p&amp;gt;&amp;amp;lt;p&amp;amp;gt;&amp;amp;amp;lt;p&amp;amp;amp;gt;&amp;amp;amp;amp;lt;p&amp;amp;amp;amp;gt;&amp;amp;amp;amp;amp;lt;p&amp;amp;amp;amp;amp;gt;&amp;amp;amp;amp;amp;amp;lt;p&amp;amp;amp;amp;amp;amp;gt;&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;lt;p&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;gt;mokausi antram teoriniam koliui (info iš Šeimos gydytojo vadovo), tik labai jau daug rašybos klaidų :(&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;lt;/p&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;gt;&amp;amp;amp;amp;amp;amp;lt;/p&am…
STUDY
PLAY
PSIP (praeinantis smegenų išemijos priepuolis)
ūminis galvos smegenų ar tinklainės kraujotakos nepakankamumas, pasireiškiantis neurologiniais simptomais, visiškai išnykstančiais per 24 val. nuo ligos pradžios
PSIP klinika (karotidinio ir vertebrobazilinio)
hemiparezė,
vienpusiai jutimo sutrikimai,
praeinantis vienpusis/abipusis aklumas,
dizartrija, afazija, apraksija,disfagija
galvos svaigimas,
homoniminė hemianopsija,
abipusis motorikos sutrikimas
PSIP diagnostika
1. priepuolio metu - židininė simptomatika (anamnezė!)
2. < 24 val.
Tyrimai:
-galvos megenų KT (diferencijuoti nuo AV malformacijų, nekraujagyslinės kilmės pažeidimų),
-galvos smegenų MRT (jei nepakanka KT),
-UG kraujotakos tyrimas (vidinės miego arterijos ar intrakranijinės stenozės diagnostikai)
-Širdies UG tyrimai (galimos embolizacijos židiniams nustatyti)
-Koaguliacinės būklės ištyrimas (jei yra pokyčių BKT ar specifinė anamnezė)
PSIP gydymas ir profilaktika
-jei klinika neišnykusi, gydyti kaip ischeminį insultą
-pofilaktika:
I - AH , glikemijos, CD kontrolė, cholesterolio konc kraujyje reguliarus matavimas, sveika gyvensena, dieta.
II - antitrombozinis gydymas:
o antitrombocitinė terapija: aspirinas su dipiridamoliu, klopidogrelis
o antikoaguliantai (jei PSIP su PV ar kt.): varfarinas
- smegenų kraujotaką ir metabolizmą gerinantys vaistai: memantinas, vinpocetinas, pentoksifilinas
-chirurginis gydymas (jei didelio laipsnio vid miego art stenozė)
Smegenų infarktas (Išeminis insultas)
ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais >24 val. nuo susirgimo pradžios
Išeminio insulto klinika (bendrybės)
Lakūninis infarktas
židininiai simptomai prikauso nuo lokalizacijos,
trombozinių klinika progresuoja min.-val., embolinių - iškart ryški
Lakūninis infarktas - nedideli infarktai tilte, smegenėlėse, dėl plonos ir neturinčios kolateralių kraujagyslės okliuzijos. Klinika - grynas motorinis/sensorinis sindromas, sensomotorinis sindromas, ataksinė hemiparezė
Karotidinio baseino išeminio insulto klinika
vienpusiai židininiai simptomai:
-įv. laipsnio motorikos ir jutimo sutrikimai kontralateraliai
-laikinas aklumas viena akimi, hemianopsija ipsilateraliai
-žieviniai simptomai: afazija, aleksija, akalkulija, agrafija (pažeidus vyraujauntį pusrut); agnozija, pažeidus nevyraujantį pusrutulį;
Vertebrobazilinio baseino išeminio insulto klinika
židininiai simptomai:
-įv. motorikos ir jutimų sutrikimų deriniai (hemi/tri/kvadriplegija, kryžminiai sutrikimai)
-vienpusė/abipusė homoniminė hemianopsija
-galvinių nervų pežeidimo simptomai
-smegenėlinė ataksija
-sąmonės sutrikimo sindromai (koma)
g.b. lydintys bendrieji cerebriniai simptomai (galvos skausmas, svaigimas, pykinimas)
Išeminio insulto diagnostika
-Galvos smegenų kompiuterinė tomografija! (dif nuo traumos, navikų, hemoraginio insulto) per pirmąsias 24 val. pokyčių gali ir nebūti, palaipsniui išryškėja hipodensinis plotas
-Kraujagyslių vizualiniai tyrimai (ultragarsas, KTA ir MRA) ūminių būklių atvejais suteikia papildomos info apie kaklo ir galvos smegenų kraujag praeinamumą
-EKG
Kraujo tyrimai:
-hematokritas
-gliukozė
Išeminio insulto gydymas ikihospitaliniame periode
Ikihospitaliniame periode:
-užtikrinamos kvėpavimo ir kraujotakos funkcijos
-sudaromos galimybės intraveninei infuzijai
-esant reikalui skiriamas deguonis ar gliukozė (įtariant hipoglikemiją)
-nuraminamas pacientas ir artimieji

-Pacientai skubia tvarka hospitalizuojami į specializuotus insulto poskyrius, intensyvios terapijos skyrių arba bendro profilio stacionarą
Išeminio insulto bazinio gydymo principai
Stacionare monitoruojama:
-neurologinė būklė
-hemodinamikos ir kvėpavimo rodikliai
-kraujo oksigenacija
-širdies ritmas
-kūno temperatūra
Jei nuo simptomų atsiradimo pradžios <3 (4.5) val. ir nėra kontraindikacijų - TROMBOLIZĖ

-Aspirinas pasikartojančio insulto rizikai sumažinti
150-300 mg x 1 k/d
-Izotoninių tirpalų į/v, jei nėra kontraindikacijų (siekti Ht - 0,33)
-AKS mažinti tik kai >200-220/>110-120 mmHg
- temp >37,5 C korekcija antipiretikais, fizinėmis priemonėmis
-Atsiradusių traukulių (~5% atvejų) gydymas prieštraukuliniais vaistais
-Širdies veiklos pastovus sekimas
-Adekvačios mitybos užtikrinimas
-Aspiracijos profilaktika
-Ankstyva mobilizacija ir fizinė terapija
-Giliųjų venų trombozės profilaktika
-Kitų komplikacijų profilaktika ir gydymas

Diuretikai ir kraujagyslės pečiantys vaistai dažniausiai kontraindikuotini
Pacientų atranka (tinkamumas) trombolizei
-Staiga atsiradę išeminiai židininiai neurologiniai simptomai, kurių pradžios laikas aiškiai žinomas
-Laikas nuo pirmųjų simptomų pradžios iki trombolizės pradžios neviršija 3 (4,5) val.
-Atlikta galvos KT nerodo kraujosruvos, tumoro arba masyvaus smegenų infarkto
-Užtikrintos AKS ir kitos ligonio būklės monitoravimo priemonės mažiausiai 24 valandoms po atliktos trombolizės
-Nėra kontraindikacijų trombolizei
Kontraindikacijos į/v trombolizei
-Peroralinių antikoaguliantų taikymas arba protrombino laikas >15s (TNS >1,7)
-Heparino taikymas per paskutines 48 val. ir pailgėjęs ADTL
-Trombocitų skaičius <100 000/mm3
-Buvęs insultas ar sunki galvos trauma per paskutinius 3 mėn.
-Didelė operacija per paskutinį 1 mėn.
-Sistolinis KS prieš trombolizę >185 mmHg, arba diastolinis KS >110 mmHg
-Greit savaime gerėjanti ligonio būklė
-Yra tik izoliuotas lengvas neurologinis deficitas
-Anksčiau buvusi intrakranijinė kraujosruva
-Kraujo gliukozės koncentracija <2,8 mmol/l ar >22 mmol/l
-Traukuliai insulto pradžioje
-Kraujavimai iš virškinimo trakto ar šlapimo takų per paskutines 21 dienas
-Nesenas miokardo infarktas
į/v trombolizės atlikimas
Skirti rekombinacinį žmogaus audinių plazminogeno aktyvatorių (rt-PA) alteplazę (Actilyse) į veną 0,9 mg/kg (maksimali dozė - 90 mg), 10% dozės sušvirkščiant per 1 min. (bolus) ir likusius 90% dozės lašinant 1 val.

Reguliariai vertinti neurologinę būklę

Reguliariai matuoti kraujo spaudimą (palaikyti AKS &lt;180/105 mmHg)
Hemoraginis insultas
- intracerebrinė kraujosruva (ICK)
-subarachnoidinė kraujosruva (SAK)
Spontaninė intracerebrinė kraujosruva - kraujui išsiliejus į galvos smegenų parenchimą

Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva - kraujo išsiliejimas į neturintį pertvarų subarachnoidinį tarpą tarp švelniojo ir voratinklinio galvos smegenų dangalų (aplink smegenis)
ICK klinika
Staiga atsiradę ir palaipsniui (per 10 min.-3 val.) progresuojantys židininiai simptomai
Pykinimas, vėmimas (50%)
Galvos skausmai (40-60%)
Pakilęs arterinis kraujo spaudimas (iki 90%)
Blogėjanti sąmonės būklė (50-60%)
Epilepsiniai priepuoliai (6-20%)
ICK diagnostika
-galvos KT! (pirmosiomis valandomis)
-MRT - mažiau informatyvi, Poūmiame periode MRT yra patikimesnė ir duoda informacijos apie kraujosruvos &quot;senumą&quot;

Juosmeninė punkcija ir smegenų skysčio tyrimai neatliekami
ICK gydymas
-Bazinis gydymas: hemodinamika, kvėpavimas, oksigenacija, skysčių balansas, mityba
-Nuosaiki AKS kontrolė, palaikant vidutinį AKS apie 110-120 mmHg (iki 180/105 mmHg)
!Efektyvių priemonių, padedančių stabdyti besitęsiantį kraujavimą, nėra (išskyrus AKS mažinimą)
-Rekombinantinis krešėjimo faktorius VIIa - NovoSeven® (pirmosiom val. į/v)
-Atsiradusių epilepsijos priepuolių gydymas
-Chirurginė hematomos turinio evakuacija (kiauto hematomai&gt;30 ml (&gt;3 cm diametro) arba smegenėlių hematoma&gt;20 ml su okliuzine hidrocefalija, smegenų kamieno kompresijos reiškiniai, skiltinės ICK su progresuojančia simptomatika)
-Stereotaksinė aspiracija (+ su fibrinolitikais)
-Jei įvyko dėl antikoaguliantų perdozavimo, į veną suleisti 10-20 mg vit. K, po to skirti krešėjimo faktorių II, VII, IX, X koncentrato arba šviežiai šaldytos plazmos infuziją. Jei antikoaguliantus tęsti būtina, jų skyrimas atnaujinamas po 1-2 savaičių

Esant smegenų edemai, intrakran hipertenzijai:
-Osmoziniai diuretikai (manitolis)
-Kontroliuojama hiperventiliacija
-Esant hidrocefalijai - šuntavimas
SAK klinika
-Dažnai įvyksta staiga, esant normaliam AKS ir be pranašaujančių simptomų
-Staigus nepakeliamas galvos skausmas (85-95% pacientų), lydimas pykinimo, vėmimo, fotofobijos, psichomotorinio sujaudinimo
-Meninginiai simptomai (sprando raumenų rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomai)
-1/2 pacientų - trumpalaikis sąmonės netekimas plyšimo metu
-Židininių simptomų ligos pradžioje nebūna, arba jie neryškūs
-Galvinių nervų pažeidimo simptomai dažnesni esant didelėms aneurizmoms
SAK diagnostika
-galvos KT
-juosmeninė punkcija (kai yra būdinga SAK klinika,bet KT nepakankamai informatyvi) - ieškoma smegenų skysčio ksantochromijos!. Punkcija turi būti atliekama ne anksčiau, kaip po 8-12 val. nuo simptomų atsiradimo!
-kontrastinė 4 arterijų angiografija (Aneurizmų diagnostikai)
SAK gydymas
Įtariant arba diagnozavus SAK, skubiai nukreipti neurochirurgams!

-Chirurginis, nustačius aneurizmą (operuoti kuo anksčiau - per pirmąsias 3 dienas)
-Esant hidrocefalijai - juosmeninės punkcijos, skilvelių drenažas
Medikamentinis gydymas:
-Baziniai principai (gyvybinės funkcijos, mityba)
-Cerebroselektyvus kalcio kanalų blokatorius nimodipinas (Nimotop) po 60 mg kas 4 valandas 3 sav.,
&quot;trijų H&quot; terapija (hemodiliucija, hipervolemija, hipertenzija) - vazospazmui gydyti - saugiau po aneurizmos pašalinimo
-Traukulių gydymui ir prevencijai - vaistai nuo epilepsijos
Migrena
idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų
Migrenos klinika
Dažniausios yra 2 migrenos rūšys: migrena be auros (60- 70%) ir migrena su aura (20- 25%).
Migrenos priepuolis:
1. Prodromas - simptomai atsiranda prieš kelias valandas arba dienas iki atsirandant galvos skausmui. Trunka nuo val-d. Padidėjęs dirglumas, irzlumas, pakitęs darbingumas, hipo/hiperaktyvumas, pakitęs skonis (nori valgyti neįprastus dalykus), pablyškimas. Vieno paciento vienodi.
2. Auros periodas - kompleksas židininių neurologinių simptomų, kurie pasireiškia prieš galvos skausmą ar jo metu. Atsiranda per 5-20 min., trunka &lt;60 min.
Būdingi vizualiniai (tipiška; fortifikacijos (iš vieno taško plinta linijos), laikinas aklumas), sensoriniai (parestezijos) ar motorikos (hemiparezės) fenomenai, galimi kalbos sutrikimo ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai.
3. Galvos skausmo periodas - vienpusis (retai abipusis), pulsuojantis, vidutinio stiprumo, palaipsniui stiprėjantis, sustiprėjantis fizinio aktyvumo metu. Dažniausiai jaučiamas pabundant. Trunka 4 - 72 valandas.
Lydi fonofobija, fotofobija, neaiškus matymas, veido pablyškimas, dėmesio ar rečiau atminties sutrikimai, pykinimas, vėmimas.
4. Sveikimo stadija - galvos skausmas ir jį lyd reiškiniai silpnėja ir praeina, g.b. jaučiamas nuovargis, išsekimas, padidėjęs dirglumas.
Migrenos diagnostika
1. galvos skausmo priepuoliai, trunkantys 4 - 72 val (negyd)
2. 2+:
o vienusis
o pulsuojantis
o vidutinis/stiprus
o stiprėja nuo kasdienio fiz krūvio
3. lydi 1+:
o pykinimas ir/ar vėmimas
o fono/fotofobija

Migrenos komplikacijos:
a) Migreninė būklė: priepuolis trunka &gt;72 val.
b) Migreninis infarktas - pasitaiko 1 % atvejų. Auros metu vystosi išemija, todėl migrenos fone galimas insultas.
c) Lėtinė migrena - &gt;= 15 d./mėn. 3 mėn. (8 iš jų migreninės)
Migrenos priepuolių gydymas
Jei priepuoliai lengvi ar vidutinio stiprumo ir pasireiškia ne dažniau kaip 1-2k/mėn, pakanka priepuolių gydymo.
Priepuolio gydymas:
1. Selektyvūs serotonino antagonistai - TRIPTANAI (sumatriptanas, naratriptanas ir kt.) vartojami tirpiųjų tablečių pavidalu ar purškalų į nosį (jei yra pykinimas, vėmimas). Efektyvesni vartojant galvos skausmo priepuolio pradžioje. Slopina skausmą ir lydinčius reiškinius, neevikia auros.Negalima skirti sergantiems IŠL, nekontroliuojama AH, nerekomenduojama nėščioms ir iki 18m.
2. Nestipriam, vidut stiprumo galvos skausmui - įparstiniai analgetikai (aspirinas, paracetamolis), NVNU + metoklopramidas, kofeinas, kodeinas.
3. NVNU (ibuprofenas, diklofenakas, nimesulidas)- neveikia lydinčių reiškinių.
Profilaktinis migrenos gydymas
Skirti jei &gt;= 15 d./mėn. 3 mėn. ar l. intensyvūs skausmai.
1. reguliari mityba
2. regulairus miegas
3. reguliari mankšta
4. nevartoti kofeino
5. nevartoti hormoninių kontraceptikų, nerūkyti

Medikamentinis gydymas:
1. beta blokatoriai (propanololis, metaprololis, timololis)
2. vaistai nuo epilepsijos (valproatai, topiramatas)
3. TRC antidepresantai
Vaistus skirti 2 - 4 mėnesius.
Gydymas laikomas efektyviu, jei priepuolių skaičius sumažėja 50%.
Migreninės būklės gydymas
GKK + osmosiniai diuretikai (manitolis)
galvos skausmui - aspirinas į/v (Europoje)
ketorolakas, diklofenakas (LT)
Įtampos tipo galvos skausmas (ĮTGS)
Epizodinis ĮTGS - epizodinis atsakas į stresą.
Nuolatinis ĮTGS - kartojasi beveik kasdien, nebūtinai tiesiogiai susijęs su stresu.
Epizodinio ITGS diagnostika
1. >10 epizodų, atsirandančių vidutiniškai < nei 1k./mėn.
2. trunka 30 min. - 7 d.
3. 2+:
o abipusė lokalizacija
o nepulsuojantis
o lengvas/vidutinis
o neblogėja nuo įprastinio fiz krūvio
4. 2/2:
o nėra pykinimo, vėmimo
o yra foto/fonofobija.
Lėtinis ĮTGS
1. Vidutiniškai 15+ d./mėn. > 3 mėn.
2. trunka valandomis/nuolatinis
3. 2+:
o abipusė lokalizacija
o nepulsuojantis
o lengvas/vidutinis
o neblogėja nuo įprastinio fiz krūvio
4. 2/2:
o nėra pykinimo, vėmimo
o yra foto/fonofobija.
ĮTGS gydymas
Epizodinis ĮTGS
-kineziterapija
-medikamentai:
analgetikai + kofeinas/kodeinas, NVNU.
Vartoti <=3 k./sav.

Lėtinis ĮTGS
nerimui - BZP
depresijai - TRC antidepresantų (amitriptilinas) min 3 mėn.
Klasterinis galvos skaumas (KGS)
Stiprūs vienpusiai galvos skausmo priepuoliai, pasireiškiantys serijomis (klasteriniais periodais) ir lydimi autonominės disfunkcijos reišikinių.
KGS klinika ir diagnostika
Priepuolio metu ligoniai blaškosi, judu, nes judant jiems palenvėja.

1. Vidutinis/ stiprus akiduobės, antakiduobės ir/ar smilkinio srities skausmas, negydomas trunka 15 - 180 min.
2. 1+:
o vienpusis junginės paraudimas ir/ar ašarojimas
o vienpusis nosies užgulimas ir/ar "nosies bėgimas"
o vienpusis voko paburkimas
o vienpusis kaktos ir veido prakaitavimas
o vienpusis vyzdžio išsiplėtimas ir/ar voko užkritimas
o nerimo ar sujaudinimo jausmas
3. priepuolių dažnumas 1 kas antrą dieną - 8 k./d.

Epizodinis KGS - kasdien bent 1 savaitę per metus, remisijos bent 1 mėn trukmės.

Lėtinis KGS - kasdien be remisijos bet metus, ar remisija < 1 mėn.
KGS gydymas
Priepuolių gydymas:
-vengti provokuojančių veiksnių
-O2 per kaukę 10-12 l/min. 15 min.
-sumatriptano purškalas į nosį

Profilaktinis gydymas:
-verapamilis 240 - 500 mg (skirti jei KGS trunka >2 sav. palaipsniui dozę didinant ir skausmui išnykus dar 2 sav.). Nenorint dozės didinti - pridėti GKK (prednizolonas).
LT nėra, bet kitur taikoma kai niekas nepadeda:
-Deep brain stimulation
- Great occipital nerve stimulation (l. retai)
Meningitas
įvairaus pobūdžio galvos ir nugaros smegenų minkštojo dangalo uždegimas, pasireiškiantis
karščiavimu,
galvos skausmu,
pykinimu ir vėmimu,
meninginiais simptomais
ir uždegiminiais smegenų skysčio pokyčiais.

uždegiminis procesas, apimantis smegenų dangalus.
Meningitų klasifikacija
Pagal patogenezę:
1) Pirminiai - pasireiškia iki tol sveikam žmogui. Dažniausiai - virusiniai, grybeliniai , rečiau - bakteriniai.
2) Antriniai - jau esanti infekcija komplikavosi meningitu. Dažniausiai - bakteriniai.

Pagal patomorfologinius pokyčius dangaluose ir smegenų skysčio sudėtį:
1) seroziniai
2) pūlingi (URGENTINĖ BŪKLĖ)

Pagal ligos eigą:
1) ūmus
2) lėtinis
3) recidyvuojantis
Meningiito klinika
-meninginiais simptomai
-galvos skausmas
-karščiavimas
Meninginiai simptomai (galvos smegenų dangalų dirginimo simptomai)
1. Sprando raumenų rigidiškumas (gulėdamas smakru nepasiekia krūtinės, bet į šonus lanksto puikiai)
2. Kernigo simptomas (gulinčiam ant nugaros ligoniui pasyviai sulenkiama koja stačiu kampu per klubo ir kelio sąnarius ir stengiamasi ją visiškai ištiesti per kelio sąnarį. Esant Kernigo simptomui, kojos ištiesti neįmanoma, nes dėl nugaros smegenų šaknelių dirginimo blauzdą lenkiantys raumenys refleksiškai susitraukia. Skausminga.)
3. Brudzinskio simptomas:
-Viršutinis Brudzinskio simptomas - gulinčiam ant nugaros ligoniui pasyviai prilenkiant prie krūtinės galvą, kojos refleksiškai susilenkia per kelių ir klubų sąnarius.
-Vidurinis Brudzinskio simptomas - spaudžiant viršutinį gaktinės sąvaržos kraštą - susilenkia kojos per kelius.
-Apatinis Brudzinskio simptomas - pasyviai ištiesiant vieną koją per kelį, antroji susilenkia per kelį ir prisitraukia prie pilvo (sukeliamas kartu su Kernigo simptomu).
Meningizmas
dangalų dirginimo sindromas
Serozinis smegenų skystis
-bespalvis/gelsvas
-skaidrus
-citozė 100 - 900 n <5) mm3
-vyrauja limfocitai
-baltymų šiek tiek daugiau normos - 0.33 - 1.0 (TBC atv. 2-3)
-gliukozės koncentracija normali (TBC atv. labai sumažėjusi)

(TBC sukeltas, virusinis?)
Pūlingas smegenų skystis
o balkšvas, gelsvas, žalsvas
o drumstas
o citozė didelė 1000 - 5000+ mm3
o vyrauja neutrofilai
o baltymų gerokai virš normos 0.66 - 16.0
o gliukozės koncentracija sumažėjusi

(meningokokinis, pneumokokinis, H. influenzae sukeltas meningitas)
Meningito etiologija
-meningokokai (II infekcija, būdingas hemoraginis bėrimas)
-pneumokokai (imunosupresuotiems, išsekusiems, alkoholikams)
-H. influenzae
Meningitų diagnostika
1. Klinikos įvertinimas (meninginiai simptomai, karščiavimas, galvos skausmas) (meningokokiniam - bėrimai, kitos infekcijos, galvinių nervų pažeidimas, pneumokokinis - klausą strikdo (VIII n.), TBC - galv n. + nug smeg + dangalus, bet LĖTINĖ EIGA)
2. Juosmeninė punkcija (įvertinti pobūdį)
3. Kraujo tepinėlio mikroskopija ir pasėlis
4. Krūtinės ląstos rentgenograma ir pan (jei II infekcija)
Bakterinio meningito gydymas
Etiotropinis gydymas: empiriškai AB į/v (į/r):
- Cefatoksimas
- Ceftriaksonas su ampicilinu. Jei klinika ir likvoras negerėja per 3-4 d. - keisti AB.
Patogenezinis ir simptominis gydymas:
dehidratacijai:
-manitolis,
-furozemidas,
-5-10 % gliukozės, Ringerio tirpalai
-2-3 l skysčių per parą (neperdozuoti, nes gali sukelti smegenų edemą!)
Smegenų edemai mažinti:
-GKK (prednizolonas, deksometazonas)
-antipiretikai, prieštraukuliniai vaistai kt simptominis gydymas.
Specifinis bakterinių meningitų gydymas
Meningokokinis - penicilinas
Pneumokokinis, stafilokokinis, streptokokinis - benzilpinicilinas didelėm dozėm ir ilgiau
G- lazdelės (H. influenzae, žarnyno lazdelės) - ampicilinas + III kartos cefalosporinas
TBC - rifampicinas, streptomicinas; izoniazidas; etambutolis ir pirazinamidas
Virusinio meningito gydymas
-gliukozės, elektrolitų, koloidų infuzijos
-dehidratacija diuretikais
-raminamieji
-prieštraukuliniai
-antipiretikai
-sunkiais atvejais - GKK

Herpes suketam - acikloviras, gancikloviras, valacikloviras per os ar į/v.
Erkinis encefalitas
Sukeliamas Flaviviridae grupės viruso, kurį platina erkės ( Ixodes ricinus persulcatus) .
Erkinio encefalito klinika
IP 2-28 dienos
1] Viremijos stadija- tai pirmoji viremijos banga
- dažniausiai trunka 1- 8d
- klinika: būdingi ,,gripo" simptomai: karščiavimas (apie 38 C), nuovargis, kaulų, raumenų, galvos skausmas, katariniai viršutinių kvėpavimo takų simptomai, gastrointestininiai simptomai, anoreksija, pykinimas.
2] Asimptomis intervalas- "tariamojo pasveikimo" periodas, kuris trunka 1- 20d. Dažnai (70%) 2-os stadijos nebūna. 30% pasiekiama 2-a ligos stadija- CNS pažeidimas.
3] Klinikinių simptomų stadija. Skiriamos kelios ligos formos:
- Serozinis meningitas:
1) dvibangis karščiavimas
2) galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas
3) pykinimas, vėmimas
4) saikingi meninginiai simptomai

-Meningoencefalitas:
1) dvibangis karščiavimas
2) galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas
3) pykinimas, vėmimas
4) saikingi meninginiai simptomai
5) encefalito reiškiniai: patologiniai regleksai, sutrikusi sąmonė (iki komos), traukuliai, tremoras, sutrikusi koordinacija.
6) cerebrobulbarinių nervų pažeidimas

-Meningoencefalomielitas:
vangus kaklo ir peties lanko paralyžius, pasibaigiantis raumenų atrofija.
Erkinio encefalito diagnostika
• Epidemiologinė anamnezė
• Klinika
• Lumbalinė punkcija (saikingai padidėję baltymo, nedidelė citozė, vyrauja limfocitai)
• 1-oj stadijoj (viremijos) galima elektroninė mikroskopija, viruso kultivavimas
• Dažniausiai taikoma serologinė diagnostika- specifinių Ak prieš EEV nustatymas ELISA metodu kraujyje ar serume. IgM - ūmi infekcija, IgG - buvusi infekcija ar vakcinacija.
Erkinio encefalito gydymas
Etiologinio gydymo nėra.
Patogenezinis gydymas:
-paremteriniai ir geriamieji skysčiai
-smegenų dehidratacijai - manitolis, furozemidas
-analgetikai
-traukuliai - vaistais nuo epilepsijos
-GKK ?
-po ūmios ligos - reabilitacija
Herpetinis encefalitas
sunkus Herpes virusų grupės (HSV-1 ir HSV-2) sukeliamas CNS uždegima, pasireiškiantis
karščiavimu,
sutrikusia sąmone ir orientacija,
elgesio pokyčiais,
traukuliais ir
kita židinine simptomatika (afazija, heiparezės ir kt.)
Herpetinio encefalito diagnostika
-klinika
-lumbalinė punkcija: nedidelė citozė, vyrauja limfocitai, gliukozė normali.
-HSV DNR nustatymas likvore PGR metodu (jautriausias, specifiškiausias, greitas)
-KT 5-7-tą dieną - hipodensinės temporalinės srities zonos (galima daryti ir MRT)
Herpetinio encefalito gydymas
Acikloviras 10 - 15 mg/kg į/v 3 k./d. 21 dieną galimai didinant dozę iki 20-30 mg/kg.

Negydant mirštamumas 70-80%.
Epilepsija
lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis savaiminiais kartotiniais epilepsijos priepuoliais
Epilepsijos priepuolių klasifikacija
I. Daliniai priepuoliai (židininiai)
A) Paprastieji židininiai priepuoliai (išlikusi sąmonė)
•Su motoriniais simptomais (pvz.,židininiai motoriniai priepuoliai galvos sukamieji, somatosensoriniai)
•Su sensoriniais sumptomais ()
•Su autonominiais (vegetaciniais) simptomais (paraudimais, pablyškimais)
•Su psichiniais simptomais (pvz., déjà vu, prieblandinės būsenos, iliuzijos ir struktūros haliucinacijos). Sunku diferencijuoti nuo dalinių kompleksinių priepuolių
B) Sudėtingieji (kompleksiniai) židininiai priepuoliai (sutrikusi sąmonė)
•Prasidedantys paprastuoju židininiu priepuoliu su vėlesniu sąmonės sutrikimu:
-be automatizmų
-su automatizmais
•Su sąmonės sutrikimu iš pat pradžių
-pasireiškiantys tik sąmonės sutrikimu
-su automatizmais
C) Paprastieji ar sudėtingieji židininiai priepuoliai su antrine generalizacija

II. Generalizuoti priepuoliai
A Absensiniai priepuoliai (petit mal)
B Miokloniniai priepuoliai
C Kloniniai traukuliai
D Toniniai traukuliai
E Atoniniai (astatiniai) priepuoliai
F Toniniai - kloniniai traukuliai (grand mal)
III. Neklasifikuojamieji priepuoliai, kurie dėl nepakankamų duomenų ir klasifikacijos netinka nė vieniems anksčiau aprašytiems.
Epilepsijos klasifikacija
Idiopatinė (nesiejama su jokia išorine priežastimi, dažn. genetinė)
Simptominė (siejama su CNS pažeidimu)
Kriptogeninė (įtariama simptominė, bet neįmanoma patvirtinti + netinka idiopatinei)
Paprastųjų židininių priepuolių klinika
-motoriniai fenomenai (veido dalių ar galūnių trūkčiojimas/toninis įsitempimas)
-sensoriniai fenomenai (lokalios parestezijos)
-specialūs sensoriniai reiškiniai (ratilai akyse, rgos lauko sutrikimai, įv. garsai, balsai, nemalonūs kvapai, kartumas burnoje)
-psichikos fenomenai (nerealumo jausmas, deja vu, jamais vu)
-autonominiai fenomenai (midriazė, paraudimas, prakaitavimas, tachikardija, pykinimas, vėmimas)
SĄMONĖ NESUTRIKUSI
Sudėtingųjų židininių priepuolių klinika
-dažnai būna su automatizmu (graibymasis, čiupinėjimas, betikslis ėjimas ir pan.)
-veido išraiška blanki, žvilgsnis bereikšmis
-priepuolio metu VISIŠKA AMNEZIJA
Absansų klinika (petit mal)
o kelios - 30 sek.
o sutrikusi sąmonė, amnezija
o sustoja veikla, g.b. atonija
o negydomi linkę dažnėti
o gilus kvėpavimas provokuoja -> EEG 3 Hz dažnio iškrovos
Mioklonijų klinika
o trumpi žaibiški viso kūno ar atskirų jo dalių trūktelėjimai; gali nugriūti
o linkę kartotis dažnai
o dažnai kartu su kt. ruošies priepuoliais
Kloninių traukulių klinika
o raumenys periodiškai įsitempia ir atsipalaiduoja, bet didesne amplitude ir mažesniu greičiu nei mioklonijos
Toninių traukulių klinika (-)
Atoninių traukulių klinika (o)
-kelias sek. kai kurie ar visi raumenys įsitempia, "sukietėja"
-trumpam sustoja kvėpavimas

o staigus nugriuvimas ar galvos nulinkimas, kluptelėjimas dėl tonuso praradimo
Toninių - kloninių traukulių klinika (dažn.) (garnd mal)
o iš pr toninis įsitempimas ir kritimas
o žvilgsnis fiksuotas, vyzdžiai nereaguoja į šviesą
o trinka kvėpavimas, mėlsta oda, dantys sukandami
o nevalingai pasišlapinama/pasituštinama
o vėliau reguliarūs kloniniai trūkčiojimai
o trunka kelias min.
o po priepuolio dažnai užmiega
Epilepsinė būklė
epilepsijos priepuolis >10 min.
Epilepsijos diagnostika
1) epilepsijos priepuoliai savaiminiai (tiesiogiai nesusiję su jokiu išoriniu faktoriumi)
2) priepuoliai kartotiniai (nebūtinai!)
Tyrimai:
-BKT
-elektrolitai
-gliukozės konc kr
-kraujo pH
-EEG (rodo iškrovos lokalizaciją, plitimą, padeda atskirti epilepsijos formas)
-neurovizualiniai tyrimai (KT, MRT) (struktūriniams pokyčiams nustatyti)
-neuropsichologinis tyrimas
Epilepsijos gydymas
geriausiai monoterapija, vaisto dozė didinama pamažu
jei priepuoliai kartojasi - didinti dozę, tik pasiekus max dozę keisti vaistą

Generalizuota epilepsija - valproatai
Absansams - etosukcimidas, BZP (diazepamas, klonazepamas)

Židininė - karbamazepinas, vigabatrinas, pregabalinas, gabapentinas

Generalizuotai ir židininei - lamotriginas (idiosinkrazinė reakcija), topiramatas, levetiracetamas
Gydyti 2-3-5 metus, didinti dozes ir nutraukti palaipsniui

Operacinis gydymas (rezekcijis ir f-cinės procedūros [paliatyvios]) - jei epilepsija po 2 metų nesukontroliuojama jokiais vaistais
Epilepsinės būklės gydymas
-gliukozė (hipoglikemijos prevencijai)
-diazepamas 0.ę mg/kg į/v per 5-10 min., vėliau kartotinai
-tiaminas (įtariant alkocholizmą ar nepakankamą mitybą)
Demencija
klinikinis sindromas, pasireiškiantis buvusių normalių kognityvinių funkcijų pablogėjimu, sutrikdančiu kasdieninę veiklą
Alzheimerio liga (AL)
lėtinė neurodegeneracinė liga,
pažeidžianti priekinius smegenų pamato branduolius ir smegenų žievę (ypač temporalinę (medial. d.) ir parietalinę skiltis),
sukelianti ryškią smegenų cholinerginę disfunkciją ir
pasireiškianti progresuojančiu atminties sutrikimu ir kitais kognityviniais ir nekognityviniais simptomais
AL klinika
1. Kognityvinė simptomatika:
a) atminties sutrikimas (pagr pož)
-pr nestiprus sutrikimas, pamažu progresuoja
-max pažeidžiama trumpalaikė atmintis ir išmokimas, iš seniau turimą info ligos pr atsimena
-progersuojant - dezorientacija laike ir erdvėje (nežino metų, nepažįsta savo vaikų ir pan.)
b) kalbos sutrikimai
c) vizualinio - erdvinio suvokimo sutrikimai
-agnozija
-apraksija (tikslingos veiklos sutrikimas)
2. Elgsenos sutrikimai
-sujaudinimas
-asmenybės pokyčiai
-psichozės
-apatija
3. Kliedesiai (kaltina vadyste, persekiojimu bei reduplikacine paramnezija - mano kad namai nėra tikri jo namai) ir haliucinacijos (regos)
4. Afektiniai sutrikimai (ligos pr)
-įv gylio depresija
-nerimo sutrikimai
5. Ekstarpiramidinė simptomatika (vėlai - rigidiškumas)
6. Traukuliai ir mioklonijos
AL diagnostiniai tyrimai
1) Anamnezė (paciento, artimųjų) ir klinika
2) Testai, pažinimo sutrikimams nustatyti: laikrodžio piešimas, MMSE, AL įvertinimo skalė ir kt.
3) Laboratoriniai tyrimai - ekskliuduoti somatines ligas ir nustatyti biocheminių AL žymenų koncentraciją smegenų skystyje ir kraujyje:
-BKT su ENG
-B12 kraujyje
-TTH ir laisvas tiroksinas
-kepenų fermentai (nebūtinas)
!-biocheminis AL žymuo: tau proteinas ir amiloidinis proteinas smegenų skystyje ar kraujyje
4) smegenų KT/MRT (difuzinė smegenų atrofija; paneigti kt ligas)

Smegenų biopsija ir patomorfologinis tyrimas - senilinės plokštelės ir neurofibriliniai tinkleliai, smegenų atrofija - dažn neatliekama
AL diagnostiniai kriterijai:
Tikėtina,
Galima,
Tikra AL
Tikėtinos (probable) AL klinikinės dgn kriterijai
• Demencija, nustatyta kliniškai ir patvirtinta MMSE, Blessedo demencijos skale ir neuropsichologiniais testais
• 2+ pažinimo procesų defektai
• Progresuojantis atminties ir kitų kognityvinių funkcijų blogėjimas
• Nėra sąmonės sutrikimų
• Liga prasideda 40 - 90 m. žmonėms, dažniausiai po 65m.
• Nėra sisteminės ar kitos smegenų ligos, dėl kurios galėtų sutrikti pažinimas.
+šeiminė anamnezė, sutrikusi kasdienė veikla, smegenų atrofija KT/MRT

Galimos (possible) AL diagnozė
• Demencijos sindromas be kito paaiškinimo
• Vienas ryškus lėtai progresuojantis pažinimo defektas

Tikros (definite) AL diagnozės kriterijai:
• Klinikiniai tikėtinos AL kriterijai
• Biopsinis ar autopsinis histopatologinis patvirtinimas
AL gydymas
1) Cholinerginę transmisiją aktyvinantys vaistai (cholinesterazės inhibitoriai) - mažina ACh deficitą
- Donepezilis (AChE inhibitorius) -
- Rivastigminas (AChE ir butirilcholinesterazės inhibitorius) -
- Galantaminas (AChE inhibitorius) - (sekti kepenų f-ciją)
2) Glutamatinius NMDA rec veikaintys vaistai
-Memantinas .
3) Neuroleptikai ir nootropai
-Ginkmedžio ekstraktas, vit E, selegelinas
4) Neuropsichinių kompl gyd
Psichozei - kvetiapinas, olanzapinas, risperidonas
Nerimui - buspironas
Sujaudinimui - karbamazepinas, valproinė r.
Depresijai - SSRI (sertralinas)
Kraujagyslinė demencija (KD)
demencijos sindromų visuma, kurių priežastis - smegenų pažeidimai, sukelti smegenų ir sisteminės kraujotakos sutrikimų
Kraujagyslinės demencijos klinika ir diagnostikos kriterijai
svarbiausia - pažeidimų lokalizacija, tūris, skaičius

Tikėtina KD:
-atminties ir dar bent 2 pažintinių funkcijų blogėjimas nustatytas kliniškai ir neuropsicholog tyrimu. Trikdo kasdienę veiklą. Sąmonė nesurtikusi, kitų ligų, galinčių sukelti klinką nėra.
-smegenų kraujotakos liga, nustatyta pagal neurolog simptomatiką (hemiparezė, n. facialis centrinis paralyžius, Babinskis, hemianopsija, klinika ir KT/MRT radiniai atitinka (infarktas/-ai, lakūnos)
-demencijos pradžia per 3 mėn nuo nustatyto insulto
-staiga pablogėjusios pažintinės f-cijos ir šuoliškai progresuoja blogėjimas

Galima KD:
-demencija
-židininė simptomatika be neurovizualinių tyr patvirtinančių kraujagyslinę ligą
-nėra laiko ryšio tarp demencijos ir insulto
-neaiški kognityv sutrik pr, įvairi eiga, bet aiškūs kraujot sutrikimo įrodymai

Tikra KD:
-tikėtinos KD kriterijai
-biopsija/autopsija patvirtina smeg kraujag ligą
-neurofibril tinklelių ir senilinių plokštelių norma pagal amžių
-nėra kt sutrikimų, galinčių sukelti demenciją
Kraujagyslinės demencijos diagnostiniai tyrimai
1) Anamnezė ir klinika
2) MMSE
! 3) KT/MRT (priežasčiai patvirtinti)
4) Laboratoriniai tyrimai (bus N.Y.):
-BKT su ENG
-B12 kraujyje
-TTH ir laisvas tiroksinas
-kepenų fermentai (nebūtinas)
Kraujagyslinės demencijos gydymas
Pristabdyti eigą, koreguoti AH, CD, cholest.
-antiagregantai (aspirinas, klopidogrelis)
-smegenų kraujotaką gerinantys vaistai (ginkmedžio ekstraktas, vinpocetinas, pentoksifilinas)
-kognityv proc gerinantys vaistai (racetamų gr: piracetamas, pramiracetamas)
-DIETA
I ir II profilaktika
Demencija su Lewy kūneliais
degeneracinė CNS liga,
pažeidžianti dopaminerginę bei cholinerginę smegenų sistemas
ir pasireiškianti progresuojančia demencija,
parkinsonizmo sindromu ir
dėmesio bei psichikos sutrikimais
Demencijos su Lewy kūneliais klinika
1) progresuojantys kognityviniai sutrikimai !
2) kintantis kognityvinių simptomų gylis
3) dažnos regos haliucinacijos
4) parkinsonizmas (be ramybės tremoro)
Demencijos su Lewy kūneliais diagnostika
-klinika
-progresuojantys kognityviniai sutrikimai (atminties, DĖMESIO, sudėtingų frontalinių f-cijų, vizualinio-erdvinio gebėjimo)
-2+/3:
1) kintantis kognityvinių simptomų gylis
2) dažnos regos haliucinacijos
3) parkinsonizmas
-diagnozę paremia dažnos sinkopės, sąmonės sutrikimai, padidėjęs jautrumas neuroleptikams
-neuropsichologinis testavimas
Tyrimai:
-BKT
-TTH, laisvas tiroksinas
-vit B12
-KT/MRT (diferencinei)
Demencijos su Lewy kūneliais gydymas
-Levodopa su karbidopa
-Dopamino agonistai
-Donepezilis (AChE inhibitorius)
-vit E, selegelinas ?
-depresijai -SSRI
-kartais neuroleptikai (risperidonas, klozapinas)
Parkinsono liga (PL)
Lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, prasidedanti dėl dopamino trūkumo ekstrapiramidinėje sistemoje ir pasireiškianti ramybės tremoru, bradikinezija, rigidiškumu bei posturaliniu nestabilimu; lėtai progresuoja
Parkinsono ligos klinika ir diagnsotika
1. Ramybės tremoras - asimetrinė pradžia! (nebūdingas galvos, kaklo, miegant nėra, atliekant judesį trumpam išnyksta)
2. Ekstrapiramidinis rigidiškumas - "sukaustymas", "boksininko poza", "dantračio fenomenas", "vaškinė rezistencija" (neišsijudina)
3. Bradikinezija - pakinta eisena (smulkūs žingsniai, velka kojas, sunku pradėti judesį, nėra fiziologinių sinkinezių, hipomimija ("kaukės veidas"), monotoniška kalba, mikrografija)
4. Posturalinis nestabilumas - propulsija, retropulsija lateropulsija
5. Teigiamas atsakas į gydymą Levodopa
6. g.b. kt. simptomai - kognityviniai, psichikos sutrikimai, depresija ir kt.

Diagnostika: klinika + obj ištyrimas
Patvirtinimui - biopsija?
Parkinsono ligos gydymas
-Levodopa (su karbidopa) - "aukso standartas" (bet kuo vėliau!). [ŠP pyk, vėmimas, hipotenzija; poveikis palaipsniui trumpėja, "on-off" fenomenas ir kt. bjaurastys]
-Dopamino agonistai - bromokriptinas, ropinirolis - iš pr vieni, po to su levodopa
[ŠP - pyk, vėmimas, ortostatinė hipotenzija, mieguistumo priepuoliai]
-Amantadinas - rigidiškumui ir bradikinezijai
-Anticholinerginiai vaistai (biperidenas) - pagrinde tremorui, seilėtekiui mažinti
-KOMT inhibitoriai - entakaponas (su levodopa, nes gerina levodopos veikimą, ilgina jį)
-Selegelinas - MAO - B inhibitorius - neuroprotekcinis poveikis (skirti pr.)
-simptominis gydymas
-chirurginis gydymas (talamotomija, palidotomija) :(
Huntingtono chorėja
1. Demencija
-sumažėja IQ, psichomotorinis slopinimas!, nuotaikų kaita, depresija ir kt.
2. A-D paveldėjimas
3. Chorėja (trumpi, nevalingi, neritmiški galūnių ir veido judesiai)
-pr. veide/rankose, pamažu pilta

Diagnostika - genetinis ištyrimas (IT-15 geno pirmojo egzono (CAG)n pasikartojančių sekų tyrimas); šeiminė anamnezė; neurologinis ištyrimas; KT/MRT - nucleus caudatus atrofija -> šoniniai skilveliai išsilygina "kiškio ausys"

Gydymas - Haloperidolis (kartais klozapinas);
esant rigidiškumui -antiparkinsoniniai;
-chorėjai mažinti - amantadinas
-nuotaikos sutrikimams - TRC ir SSRI + psichologinė pagalba
Wilson'o liga
CNS, psichika, kepenys dėl vario kaupimosi ir jo toksinio poveikio; A-R paveldėjimas

Klinika:
-dizartrija, distonija, rigidiškumas, eisenos, veido išraiškos sutrikimai
-galūnių ar galvos intencinis tremoras, ASTERIKSIS (plasnojantis padėties tremoras)
-generalizuotas judesių sulėtėjimas
-psichikos sutrikimai (elgesio pok., nuotaikos svyravimai)
-vėliau: 1) disfagija + seilėtekis, 2) rigidiškumas ir sulėtėję galūnių judesiai, sulinkusi poza, 3) asteriksis

Diagnsotika:
anamnezė!
ceruloplazmino <200 mg/l serume
Cu <10 mikro mol/l serume
padidėjęs Cu išskyrimas su šlapimu
daug Cu kepenų bioptate
Kayser-Fleisger žiedas ragenoje

Gydymas:
-riboti Cu kiekį maiste
-Cu surišantys ir šalinantys chelatai (D-penicilaminas ir kt.)
-Cu absorbciją VT slopinantys vaistai (cikno acetatas)
-kepenų trasnplantacija (įsisenėjus ligai)
Esencialinis (savaiminis) tremoras
-lėtinė sporadinė ar paveldima liga, pasireiškianti nevalingu ritmišku rankų ir kitų kūno dalių tremoru.
KLINIKA:
-dažniausiai rankų (rečiau galvos, dar rečiau balso, liežuvio, liemens, kojų)
-abipusis, ryškiausias valingai ištiesus rankase (padėties tremoras)
-mažėja išgėrus alkoholio
DIAGNOSTIKA:
-anamnezė, klinika, obj ištyrimas
GYDYMAS:
-beta blokatoriai (propanololis) ir primidonas (kartu ar atskirai)
-rečiau BZP (klonazepamas, lorazepamas, diazepamas)
-gabapentinas
-jei neefektyvu niekas - talamotomija, stimuliacinės operacijos
Neuralgija
skausmas dėl dirginimo
Neuropatija
nervo funkcijos sutrikimas ir patologinis pokytis
Juosmens ir kryžmenis radiklulopatija
polipatogenezinis stuburo juosmens- kryžmens nervų šaknelių pažeidimas
Peties rezginio pažeidimas
Klinika:
-visos rankos anestezija ir atrofinis paralyžius, refleksų rankoje išnykimas

Klinika priklauso nuo pažeidimo lokalizacijos - mokėti petinio rezginio struktūrą reiktų... Not today...

Gydymas:
-konservatyviai/operaciniu būdu priklausomai nuo et, lok, pažeidimo rūšies
Polineuropatija
polietiologinis ir polipatogenezinis įvairios eigos dauginis periferinės nervų sistemos pažeidimas.

Polineuropatijos pgl.tai, kokios skaidulos pažeidžiamos skirstomos į:
1) Motorines
2) Jutimines
3) Vegetacines
4) Mišrias

• Pažeidus motorines skaidulas išsivysto periferinio tipo paralyžius ar parezė:
- atonija
- atrofija
- arefleksija
- tiriant miotrofiškai randami degeneraciniai procesai
• Pažeidus juntamąsias skaidulas turime jutimo sutrikimus. Išnyksta visos jutimo rūšys:
- hipostesia
- anestesia
• Jei pažeistos vegetacinės skaidulos - skausmai deginančio pobūdžio, galimi neapibrėžti jutimo iškritimai, hiperstezijos, trofikos sutrikimai - pleiskanojanti, blyški ar cianotiška, šaltesnė oda, gali tose vietose išslinkti plaukai, gali atsirasti trofinės opos.
Polineuropatinis sindromas
-Simetriškumas.
Pažeidžiamos simetrinės galūnių dalys. Jei vienoje rankoje sutrikimai prasidėjo nuo alkūnių žemyn, tai ir kitoj rankoj bus taip pat.
-Distališkumas.
Nukenčia distalinės kūno dalys.
Išsėtinė sklerozė
Demielinizuojanti uždegiminė CNS liga, pasireiškianti recidyvuonačiais ar nuolat progresuujančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais neįgalumą.
Išsėtinės sklerozės klinikinės eigos variantai
Paūmėjimas - atsiradę neurologiniai simptomai (1+), sutrikdantys funkciją >24 val.

1. Recidyvuojanti remituojanti išsėtinė sklerozė (RRIS) - tarp paūmėjimų neurologinė simptomatika stabili ar išnyksta.
2. Antrinė progresuojanti IS (APIS) - recidyvai mažiau ryškūs nei anksčiau, liga progresuoja.
3. Pirminė progresuojanti IS (PPIS) - progresuoja nuo pat pr be aiškių paūmėjimų ir remisijų.
4. Recidyvuojanti- progresuojanti IS (PRIS) - laipsniškai ir nuolat progresuoja nuo ligos pr, tačiau yra aiškūs paūmėjimai.
Išsėtinės sklerozės klinika
IS dažniausiai prasideda regos ir akių judesių sutrikimais, ataksija, centriniu galvos svaigimu, hemipareze ar parapareze.

-yra židininių simptomų, kuriuos galima paaiškinti ne mažiau kaip dviem atskirais CNS pažeidimo židiniais,
bei stebimas simptomų išsibarstymas laike - >2 paūmėjimų ar nuolatinis progresavimas.
-dažni sensoriniai sutrikimai ("kažkas negerai")
-hemi/paraparezė, sustiprėja refleksai, padidėja r. tonusas, Babinskis
-Regos nervo neuritas dėl kurio greitai sutrinka, silpnėja rega, bet po 2 sav pagerėja
-pažeidus smegenėles - ataksija
-intencinis tremoras
-internuklearinė oftalmoplegija
-patologinis nuovargis
-netoleruoja karščio
-elgesio ir pažinimo sutrikimai
-depresija
Išsėtinės sklerozės diagnostika
o Pagr tyrimas - galvos ir nugaros smegenų MRT. Nustatomi patognomoniški požymiai - IS sukelti smegenų demielinizacijos židiniai.
o Likvoro tyrimas:
1)Oligokloninės juostos smegenų skystyje.
2) Ig G indeksas
IgG indeksas= (IgG likvore/ IgG serume)/ (albuminas likvore/ albuminas serume). Normoje IgG indeksas &lt;0,77. IS atveju IgG indeksas dažnai didesnis kaip 1,7.
o Sukeltųjų potencialų tyrimas
o Regos aštrumo, akių dugno ir periferinio matymo tyrimai jei įtariamas regos nervo uždegimas
Išsėtinės sklerozės gydymas
•paūmėjimo gydymas (sutrumpinti/sumažinti simptomus, dabartinio paūmėjimo)
o GKS - metilpredinizolonas į/v (250 ml su 1 g vaisto, 3 dienas po kartą), pulsinė terapija
o plazmaferezė - sumažėja bendras baltymas, atsparumas infekcijoms, bet ir simptomai
•Generalizuota imunosupresija
o azatioprinas
o ciklofosfamidas
o metotreksatas
o mitoksantronas
•Ligos eigą modifikuojantys gydymas (sulėtinti ligos eigą: sumažinti recidyvų skaičių ir pan, palengvinti jų simptomus)
o beta IFN 1B ir 1A (RRIS)
o glatiromero acetatas
•Monokloninis AK - natalizumabas
•Simptominis gydymas
o piramidinio tonuso mažinimas - baklofenas
o patologinio nuovargio gydymas - amantadinas
o jutimo sutrikimai - karbamazepinas
o depresija - SSRI
o dubens organų disfunkcija - priklausomai nuo pobūdžio
o ir kt.
Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS)
Priskiriama prie motorinio neurono ligų su amiotrofija.
-tai progresuojanti degeneracinė nervų sistemos liga, pažeidžianti IR periferinį IR centrinį motorinį neuroną
Šoninės amiotrifinės sklerozės klinika
3 sporadinės ŠAS formos:
1. Spinalinė:
-pr. lokalus rankų ar kojų proksimalinių galų silpnumas,
-skausmingi raumenų susitraukimai (mėšlungis)
-sunkumas atlikti darbą, reikalaujantį tikslių pirštų judesių,pirštų nevikrumas,
-raumenys silpsta pamažu, silpnumas išryškėja šaltyje
-iš pr pažeidimas asimetriškas, bet vėliau pažeidžiamos ir kitos galūnės
-sooner or later bulbarinis paralyžius ir kvėpavimo nepakankamumas
2. Bulbarinė:
-dizartrija,
-rijimo sutrikimai, seilėtekis,
-lygegriačiai pasireiškia ir raumenų silpnumas bei atrofijos
3. Krūtininė:
-lokalios plaštakos, dilbio raumenų atrofijos,
-greit plinta, apima pečių juostos r., vėliau proskimalines ar distalines kojų raumenų grupes,
-būdingos fascikuliacijos
-padidėja r. tonusas, sustiprėja refleksai, atsiranda patologinių refleksų.
JUTIMO SUTRIKIMO NĖRA. Nebūdingi regos, dubens organų funkcijos, autonominės NS sutrikimai. Dsžniausiai nesutrinka sąmonė.
Šoninės amiotrofinės sklerozės diagnostika ir gydymas
-ENMG - aktyvi raumenų denervacija su fascikuliacijomis, nesant juntamųjų ir motorinių nervų pažeidimų(laidumas nesutrikęs), T.b. kelių skirtingų r. gr. pokyčių.
-Raumens biopsija (diferencinei)
-MRT (T2 hipeintens žid.-> žievinio nugaros laido dangalų degeneracija ir gliozė)
ŠAS kriterijai:
a) periferinio neurono pažeidimo simptomamai
b) centrinio neurono pažeidimo simptomai
c) progresuojanti ligos eiga

ŠAS gydymas
-nepagydoma liga
-gydoma RILUZOLIU (glutamato antagonistas) per os po 50 mg x2 (tirti kepenų f-ciją) - raminantis, antidepresinis, antikonvulsinis, psichostimuliuojantis poveikis.
-užtikrinti kvėpavimo f-ciją, slaugą.
-simptominis gydymas:
seilėtekiui amitriptilinas, spastika - baklofenas, skausmui - analgetikai
Miastenija
Miasteninė krizė
lėtinis autoimunins neuroraumeninės jungties! funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu.

Miasteninė krizė - būklė, kai didėjantis kvėpavimo raumenų silpnumas nebeužtikrina adekvačios kvėpavimo funkcijos ir adekvataus organų aprūpinimo deguonimi. Būtina DPV! Yra ir daugelio kitų raumenų silpnumas.
Miastenijos klinika
-pradžia dažnai nepastebima, g.b. labai greita eiga
-ligą provokuoja smocinis stresas, menstruacijos, nėštumas, operacijos, infekcijos, vaistai ir kt.
-raumenų silpnumas, patologinis nuovargis, stiprėjantys fizinio krūvio metu
-įvairios raumenų grupės pažeidžiamos NEvienodai
-dažn pirmiausia pažeidžiami akių vokų ir akių judinamieji raumenys (ptozė, dvejinimasis, atsimerkimas), rečiau - mimikos, kramtymo, ryklės ir kaklo raumenys
-akių simptimai blogesni saulėje (geriau šaltyje)
-generalizuota tampa per maždaug 3 metus
-progresuojant silpnumas plinta kraniokaudaliai
-pažeidus veido, ryklės raumenis - amimiškas veidas, dizartrija, surikęs kramtymas, rijimas
-dėl tarpšonk r., diafragmos pažeidimo - vystosi KN
-raumenų atrofijų ir jutimo sutrikimų nenustatoma
-raumenų silpnumas didėja vakarop, fiz. krūvio metu
-atrofijos NĖRA
Miastenijai gravis būdingas tik motorikos sutrikimas!
Miastenijos diagnostika
-ligos anamnezė
-klinika, provokaciniai mėginiai
-farmakologiniai testai su acetilcholinesterazės inhibitoriais (pvz prozerinu) (nuo jų raumenų jėga laikinai sustiprėja)
-ENMG
-imunoprecipitacijos reakcija, kuria nustatomi Ak, susidarantys reaguojant į ACh receptorius, kraujo serume - SPECIFIŠKAS testas! (Ak prieš AChR-ius)
-Krūtinės ląstos KT/MRT - timoma
Miastenijai būdingas tik motorikos sutrikimas!
Miastenijos gydymas
Miasteninės krizės gydymas:
-plazmaferezės
-į/v Ig
-ligoniui sureagavus į plazmaferezes ar Ig skirti GKK - prednizolono

Ilgalaikis gydymas:
-AChE-I inhibitorius piridostigminas (perdozavus - cholinerginė krizė)
+GKK - prednizolonas
-imunosupresantai - azatioprinas, (ciklosporinas A, ciklofosfamidas, mikofenolato mofetilis ir kt.)
- IV IgG (jei neefektyvu ar greit progresuoja)
-Plazmaferezė

Chirurginis gydymas:
Timektomija - visiems jauniems (8- 55m.) kuriems yra timoma, generalizuota seropozityvi miastenija, su nekompensuota miastenija.
Juosmens ir kryžmens radiklulopatijos klinika (bendrai)
-stuburo skausmas, išplintantis į nugarinio nervo šaknelės inervacijos zoną, paprastai koją ar sėdmenį.
Būdinga:
-skausmas (t.t. srities)
-parestezijos
-patologiniai juosmeninės stuburo dalies linkiai
-tempimo simptomai (Lasegue)
-motoriniai pažeidimo simptomai
Juosmens ir kryžmens radikulopatijos diagnostika
Diagnostika:
-dviejų krypčių stuburo Ro, funkcinė spondilograma (judesio metu)
-Elektrofiziologiniai nug smeg nervų šaknelių tyrimai
-Mielografija (kontrastas stuburo kanale)
-stuburo KT/MRT
Juosmens ir kryžmens radikulopatijos gydymas
Gydymas:
-imobilizacija 2-3 d.
-skausmo malšinimas - analgetikai pagal poreikį parenkami
-kineziterapija
-GKK į epidurinį tarpą tik jei skausmas gydant išlieka iki 2-4 sav.
Chirurginis retai - nebent cauda equina sindromas ar niekas nepadeda
Guillain - Barre polineuropatija (ūminė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija) DIAGNOSTIKA.
Diagnostika:
-Smegenų skystyje saikingai padidėję baltymo, normali citozė
-ENMG - sulėtėja NI plitimas mot ir sens neuronais
Guillain - Barre polineuropatija (ūminė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija) GYDYMAS.
Gydymas:
-ūmiu periodu - palaikyti gyvybines f-cijas
-plazmaferezė arba didelių dozių intaveniniai Ig po 400 mg/kg 5 d.
-skausmui slopinti - NVNU, vaistai nuo neuropatinio skausmo (priešepilepsiniai, TRC)
-reabiltacija sveikstant
GKK neskirti!
Ties kur prasideda TST kryžiavimasis
nuo Th12 segmento (iki tol eina savo pusėj)
Braun - Sequard sindromas
- ipsilateralinės pusės giliųjų jurtimų sutrikimas nuo pažeidimo segmento
- jei žemiau Th12 - ipsilat. pav. jutimų sutrikimas
- jei aukščiau Th12 - kontralat. pusės pav. jutimų sutrikimas 2-3 segm. žemiau pažeidimo (?)
- ipsilat. to pačio segmento segmentiniai dirginimo reiškiniai
- ipsilat. motorikos sutrikimas
Aktyvių judesių tyrimas: RANKA
-rankos lenkimas iki horizont. padėties C5
-aukščiau C5-6
-lenkimas per alkūnę C5-6
-tiesimas per alkūnę C7
-lenkimas per riešą C8
-tiesimas per riešą C7
-rankos pirštų lenkimas C8
-rankos pirštų tiesimas C8
-rankos pirštų išskėtimas/suglaudimas C8
Aktyvių judesių tyrimas: KOJA
o lenkimas per klubą L3-4
o tiesimas per klubus L5-S1
o lenkimas per kelį L5-S1
o tiesimas per kelį L3-4
o vaikščiojimas ant kulnų L4-5
o vaikščiojimas ant pirštų S1-2
Parkinsonizmas
1) bradikinezija
-sulėtėję judesiai
-hipomimija
-prsilopintas balsas
-susmulkėjęs raštas
-seilėtekis
2) ramybės tremoras (laisvai padėjus)
3) ekstrapiramidinis rigidiškumas
-"dantratis"
-"vaškinė" rezistencija (neišsilanksto)
-fleksinė poza
-x sinkinezės
4) pusiausvyros ir autonominės funkcijos sutrikimai
-posturalinis nestabilumas (pro-/retro-pulsija)
-autonom. sist. sutrikimai
Priekinės smegenėlių dalies pažeidimas
- ipsilateralinė hipo/atonija
- ataxija
-rankos ir kojos silpnumas
Užpakalinės smegenėlių dalies pažeidimas
- hipotonija
- asinergija
- dismetrija
- adiadochokinezė
- intencinis tremoras
- ataksija
Flokulonodulinės smegenėlių dalies pažeidimas
- abipus sutrinka pusiausvyra ir eisena
Neuroboreliozė
Laimo ligos neurologinė išraiška:
-meningoradikulitas
-meningitas ar meningoencefaloradikulitas
-progresuojantis encefalomieltas
-lėtinė periferinė polineuropatija
Neuroboreliozės (ankstyvos diseminacijos) išraiška
Garin-Bijadoux-Bannwarth sindromas
1) poūmis limfocitinis meningitas
2) radikuloneuritas
3) galvinių nervų neuritas (VII)
esmė - SKAUSMAS
Lėtinės neuroboreliozės sindromai
1. lėtinis encefalomielitas
2. lėtinė periferinė polineuropatija
Neuroboreliozės lab. diagnostika
-likvoro tyrimas (uždegiminis)
-IgM ir IgG Ak nustatymas ELISA + imunoblotas, WB patvirtinimui
(tiksliausia kai Ak nustatomi likvore?)
BUTINAI t.b. KLINIKA
Neuroboreliozės gydymas
-AB doksiciklinas!, penicilinas G, III k. cefalosporinai (iki 28 d.) per os (jei tik periferinės NS pažeidimas) ar į/v
AB pradėti kuo anksčiau!
Neurosifilis
Treponema pallidum sukeltas NS pažeidimas
Neurosifilio formos
a) meningovaskulinis
b) tabes dorsalis (nug. smegenų džiūtis)
c) paralyžinis neurosifilis
-analgezinė stadija
-ataksinė stadija
-netikrojo paralyžiaus stadija
Neurosifilio diagnostika
Juosmeninė punkcija + atliekama:
-TPHA, FTA-ABS
-VDRL !!! (užtenka jos)
-bendras baltymas
-albuminai
-MMN (limf)
-IgG ir IgM indeksas
...
Neurosifilio gydymas
-benzilpenicilinas 10-21 d.
-alternatyva - III k. cefalosporinai
Epilepsijos priepuolis
- paroksizminis streeotipinis sąmonės , elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimas, sukeltas staigios ir labai stiprios smegenų žievės neuronų iškrovos
Abulija
psichinė impulsacijos ką nors veikti stoka ("skrydis virš gegutės lizdo" - abipusis kaktinių skilčių pažeidimas)
Sinkopė
staigus trumpalaikis sąmonės ir kūno tonuso netekimas, sukeltas ūminio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo
Kraujagyslinės demencijos klinika
1) naksti sutrikusi eisena (maži žingsniai, aprakasinė-ataksinė ar parkinsoninė)
2) nestabilumas, dažni kritimai be priežasties
3) anksti atsiradę padažnėję šlapinimosi sutrikimai (be kt. priežasčių)
4) pseudobulbarinis paralyžius
5) asmenybės ir nuotaikos pokyčiai :(
Frontotemporalinė demencija
grupė neurodegeneracinių ligų, sukeliančių progresuojančią kaktinių ir priekinių smilkininių skilčių atrofiją ir pasireiškiančių elgsenos, kalbos ir kt. pažintinių f-cijų sutrikimu
Frontotemporalinės demencijos klinikinių požymių grupės
-Laipsniška pr., lėtai progresuoja
-Anksti pasireiškia ir vyrauja elgsenos sutrikimai
-Ekspresinės kalbos sutrikimai
-Fiziniai požymiai

Atminties defektas neproporcingai mažas palyginus su elgesio, soc, kalbos sutikimais!
Frontotemporalinės demencijos diagnostika: elgsenos sutrikimai
@ nekreipia dėmesio į higienos ir išsiauklėjimo normas
@ soc. savimonės sutrikimai
@ disinhibicija (seksual. provokuojantis elgesys, netinkami juokai)
@ impulsyvumas, nedėmesingumas
@ hiperoraliniai požymiai (nesaikingas valgymas, rūkymas, alk. vart.)
@ soc. kontaktų nutraukimas
@ stereotipinė elgsena (ritualiniai veiksmai, dainavimas)
Frontotemporalinės demencijos diagnostika: ekspresinės kalbos sutrikimai
@ progresuojantis kalbos nykimas (iki mutizmo net)
@ kalbos stereotipija
@ echolalija (atkartoja žodžius, frazes nevalingai)
Frontotemporalinės demencijos diagnostika: fiziniai sutrikimai
@ ankstyvi ir ryškūs kaktiniai refleksai
@ ankstyvas šlapimo nelaikymas
@ vėlyva diskinezija, rigidiškumas, tremoras
Frontotemporalinės demencijos diagnostika: tyrimai
- galvos smegenų KT/MRT (lokali abipusė skiltinė atrofija)
- neuropsichologinis testavimas!
- retai - smegenų biopsija
Frontotemporalinės demencijos gydymas
- nutraukti būklę bloginančius vaistus
- donezepilis (afazijai)
- vit. E (neuroprotekcinis poveikis)
- tiaminas
-depresijai - SSRI (sertralinas ir kt.)
Sydenhamo (reumatinė) chorėja
-sukelia A gr. beta hemolizinis streptokokas
-dažn. serga vaikai 5-15 m. po persirgto strept. inf. (1-6 mėn.)
-disartrija + psichikos sutrikimai (emocinis labilumas, dirglumas, košmarai, OCD ir kt.)
-Gordono refleksas (tikrinant kelio refleksą, koja akimirką susilaiko išsitiesusi)
-ASO titras, ENG, pasėlis dažn. neinformatyvu (svarb. klinika + anamnezė)
Sydenhamo (reumatinė) chorėjos gydymas
a) chorėjos judesių slopinimas: haloperidolis, diazepamas, valproatai, karbamazepinai, steroidai
b) infekcijos gydymas ir profilaktika: penicilinas ilgą laiką
Tremoras sergant Parkinsono liga
-ramybės tremoras ("piliulių kočiojimo")
Smegenėlinis tremoras
intencinis (tikslingo judesio pabaigoje)
Psichogeninis tremoras
veiksmo, padėties ir ramybės
Trišakio nervo neuralgijos klinika
-paroksizminiai veido skausmai
-pasikartojantis šaudantis skausmas vienoje iš n.trigeminus šakų
I
Trišakio nervo inervuojamos zonos
Sensorika:
I šaka - vidinis akies kampas, nosies šaknis, antakis
II šaka- nosies sparneliai, nosies lūpų raukšlė, viršutinė lūpa, viršutinio žandikaulio gleivinė
III šaka- smakras, apatinio žandikaulio gleivinė
Trišakio nervo neuralgijos gydymas
-karbamazepinas
-gabapentinas
-lamotriginas
-amitriptilinas (kartu su karbamazepinu)
-baklofenas
-negelbstint - chirurginis gydymas:
o periferinė glicerolio injekcija
o radiodažnuminė g.trigeminum rizotomija
o g.trigeminum balioninė mikrokompresija
o mikrovaskulinė dekompresija
Veidinio nervo neuropatija (Belo paralyžius)
KLINIKA
-staigi pr. ir greitas progresavimas
-veidas perkreiptas į nesveiką pusę, lūpos kampas nusviręs, akies plyšys platesnis, akis nevisiškai užsimerkia pažeid. pusėj
-g.b. sutrikęs skonio jutimas priek. 2/3 liežuvio, ašarojimas/akies sausumas
-jei periferinis - visos veido pusės,
-jei centrinis - apatinio aukšto
DIAGNOSTIKA
ENMG (pažeid. laipsnis), KT/MRT (diferencinei)
Veidinio nervo neuropatijos (Belo) gydymas
-ūminiu periodu - blokados, akupunktūra, reabilitacija (kinezi, šildymas, masažai)
-GKK 15 d.?
-neužsimerkiančios akies priežiūra
-jei ryškūs mimikos defektai - chirurg. gyd.
Juosmens ir kryžmens radikulopatija: L1 radikulopatija
L1 - kirkšnies, viršutinio šlaunies paviršiaus skausmas, parestezijos, sutrikę jutimai,
-sutrikę viršut. šlaunies trečdalio priek. vid. pav. paviršiniai jutimai
Juosmens ir kryžmens radikulopatija: L2 radikulopatija
L2 - šlaunies priekinio ir vidinio paviršiaus skausmas, parestezijos
-sutrikę šlaunies viršut ir vidur trečdalio priek ir vid pav paviršiniai jutimai
Juosmens ir kryžmens radikulopatija: L3 radikulopatija
L3 - šlaunies priekinio išorinio paviršiaus odos skausmas, parestezijos
-sutrikę viršut. šlaunies trečdalio priekinio, vidurinio ir apatio šlaunies trečdalių vidinių pav paviršiniai jutimai
Juosmens ir kryžmens radikulopatija: L4 radikulopatija
L4 - apatinio šlaunies trečdalio, kelio, blauzdos priekinio paviršiaus
skausmas, parestezijos
-sutrikę viršut šlaunies trečdalio priek pav, blauzdos priek vidinio pav paviršiniai jutimai
-refleksų žemiau pažeidimo susilpnėjimas
-susilpnėja šlaunies priek r.gr. jėga
Juosmens ir kryžmens radikulopatija: L5 radikulopatija
L5 - šoninio šlaunies, blauzdos, vidinis pėdos paviršiaus, nykščio skausmas, parestezijos
-sutrikę išor blauzdos, vid pėdos pav paviršiniai jutimai
-sunku stovėti ant kulno
Juosmens ir kryžmens radikulopatija: S1 radikulopatija
S1 - užpakalinio išorinio šlaunies, blauzdos, pėdos paviršių skausmas, parestezijos
-sutrikę užp išor šlaunies, blauzdos, išor pėdos pav, mažojo piršto paviršiniai jutimai
-sunku stovėti ant prištų (lenkiamieji :(
-sumažėja/x Achilo refleksas
Juosmens ir kryžmens radikulopatija: Cauda equina sindromas
Cauda equina sindromas
-šaknelinis skausmas su parestezijomis
-plinta į sėdmenis, užp išor kojos pav, kryžkaulį, anogenitalinę sritį
-sutrikę L5-S5 segmentų pav ir gilieji jutimai
-periferinės pėdų parezės/paralyžiai
-periferinis dubens org f-cijos sutrikimas
Peties rezginio pleksopatija VISO rezginio
-visos rankos anestezija ir atrofinis paralyžius
-išlieka alkūnės lenkiamasis, tiesiamasis ir stipininis riešo refleksai
-g.b. Hornerio sindromas
Riešo kanalo tunelinis sindromas
-dažniausia kompresinė neuropatija
-mechaninė n.medianus išeminė-kompresinę neuropatija anatominiame kanale
Riešo kanalo tunelinio sindromo klinika
-II ir III pirštų skausmas ir parestezijos dieną ir naktį!
-pirštų hipestezija, hipalgezija
-gali sumažėti pirštų jėga, thenar raumenų atrofija
Riešo kanalo tunelinio sindromo diagnostika
1) Tinelio simptomas - perkutuojant ties riešo sąnariu iš delninės pusės, distaliau pagal nervo eigą skausmingos parestezijos
2) Simptomų paryškėjimas 1 min palaikius rankas iškeltas virš galvos
3) Phaleno mėginys - plaštaka sulenkiama ar atlenkiama stačiu kampu, laikoma 1 min -> parestezijos ir skausmas n.medianus inervacijos zonoje
4) ENMG (patvirtina)
Riešo kanalo tunelinio sindromo gydymas
-NVNU
-tinimui - diuretikai
-GKK injekcijos į riešo kanalą
-fonoforezė su hidrokortizono emulsija (pr.)
-riešo įtvarai
-negelbstint - chirurginė nervo dekompresija
PNS patologiniai procesai
1. Valero degeneracija
2. Aksoninė degeneracija
3. Segmentinė demielinizacija
4. Pirminis neurono kūno pažeidimas
PNS patologiniai procesai: Valero degeneracija
-mechaninis skersinis periferinio nervo pažeidimas
-per kelias dienas dėl aksono (ašinio cilindro) degeneracijos ir mielino pažeidimo (išnykus NI sklidimui), distalinėje nervo dalyje sutrinka jutimo, judesio f-cijos (neurothmesis)
-nuo pažeidimo iš prox. galo pr regeneracija (ilga, nevisavertė)
PNS patologiniai procesai: Aksoninė degeneracija
-pr. sutrikus viso neurono metabolizmui
-pirmiausia nukenčia distalinės aksono dalys + mielino pažeidimas (axonothmesis)
-pirštinių ir kojinių tipo jutimo sitrikimai
-distalinių galūnių dalių r. atrofija
-regeneracija kurį laiką galima, vėliau nebe
PNS patologiniai procesai: Segmentinė demielinizacija
=mielinopatija
-pirmiausia pažeidžiamas mielino dangalas, ašinis cilindras lieka nepažeistas
-sulėtėja NI sklidimo greitis ar blokada, išnyksta prasidėjus remielinizacijai
PNS patologiniai procesai: Pirminis neurono kūno pažeidimas
=neuronopatija
-priekinių ragų ar spinalinių ganglijų pat. procesas
-atsinaujinimas labai vangus
Guillain - Barre polineuropatija (ūminė uždegiminė demielinizuojanti) etiologija, klinika
ETIOLOGIJA
-yra ryšys su infekcija (CMV, EBV, herpes, ŽIV), vakcina
-autoimuninis mechanizmas
-dažn. serga 20-30 m. ir >55 m., v>m
KLINIKA
-simptomai progresuoja iki 4 sav. -> palto -> gerėja
-! simetrinis kylantis kojų motorikos silpnumas, galintis pažeisti trapšonkaulinius raumenis, sutrikdyti kvėpavimą ir rijimą
-vienpusis ar abipusis n. facialis pažeidimas
-! sausgyslių refleksai sumažėja ar išnyksta
-jutimo sutrikimai nebūdingi (nebent gilieji)
-! autonominės NS difunkcija: tachikardija, aritmijos, AKS svyravimai, prakaitavimas, sutrikęs kvėpavimas, ž. nepraeinamumas
-karščiavimas nebūdingas
-liga nelinkusi kartotis
Guillain - Barre polineuropatija (ūminė uždegiminė demielinizuojanti) diagnostika
- progresuojantis 1+ galūnės silpnumas
- distalinė arefleksija, proksimaline a-/hiporefleksija
- Likvoro tyrimas (nedaug padidėję B (0.8-1.5), normali citozė -> baltymo-ląstelių disociacija
- ENMG (sulėtėjęs NI sklidimas mot ir sens nervais/ denervacija)
Guillain - Barre polineuropatija (ūminė uždegiminė demielinizuojanti) gydymas
-užtikrinti gyvyb. f-cijas
-Plazmaferezė
-I/V Ig
-simptominis gydymas (NVNU, vaistai nuo neuropatinio skausmo (TRC))
-reabilitacija
Lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija. KLINIKA
(retesnė už GBS), utoimuninė kilmė
Klinika:
-simptomai progresuoja >8 sav.
-progresuoja lėtai nuolat ar su paūmėjimais
- nėra ryšio su infekcija
-pirmieji simptomai apima distalines galūnių sritis - parezės, x refleksai, sutrinka gilusis jutimas (sensorinė ataksija); kojos > rankos
-g.b. galūnių tremoras
- ! kaklo raumenų silpnumas
Lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija. DIAGNOSTIKA
Diagnostika:
-Likvore ligai paūmėjus padaugėja baltymo, citozė normali
-ENMG sulėtėjęs NI sklidimas distalinėmis nervų dalimis, t.t.nervo vietų NI blokados požymiai
-MRT (demielinizacijos požymiai)
-n. suralis biopsija (demielinizacija)
Lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija. GYDYMAS
Gydymas:
-GKK! - prednizolono iki 1-1.5 mg/kg kasdien, dozė mažinant iki palaikomosios (per 6 sav.)
-plazmaferezė 5-7 kartus
-į/v Ig didelėm dozėm
Raumenų distrofijos (apibrėžimas)
grupė progresuojančių paveldimų degeneracinių skersaruožių raumenų ligų:
-raumenų inervacija nepažeista
-simetriškas raumenų silpnumas+ atrofija
-nesutrikę jutimai ir odos releksai
-dažnas šeiminis pobūdis
Duchene raumenų distrofija. EPIDEMIOLOGIJA, genetika
-paveldima X-R būdu (taigi serga tik berniukai)
-distrofinopatija
Duchene raumenų distrofija. KLINIKA
-pr. 3-5 m. vaikams
-pr. lėta, vėluoja motorinė raida, nenori vaikščioti, yra nevikrumas, nestabilumas, dažni kliuvinėjimai
-nuo grindų stojasi specifiniu Gowers'o būdu; pakinta eisena ("anties")
-BLAUZDŲ raumenų pseudohipertorfija
-nuolat ir simetriškai progresuoja raumenų silpnumas ir atrofija (kyla nuo dubens)
-susilpnėja ar išnyksta sausgysliniai refleksai (ilgiausiai Achilo išlieka)
-formuojasi sąnarių kontraktūros
-g.b. kardiomiopatija, kvėp. r. silpnumas
-eiga greita (~10 m.)
-IQ sutrikimas
Duchene raumenų distrofija. DIAGNOSTIKA
-klinika
-l. padidėjęs KFK aktyvumas
-EMG (miopatiniai pokyčiai)
-raumens biopsija (patvirtina distrofijos kilmę; distrofino nerandama)
-genetinis tyrimas
Duchene ir Becker raumenų distrofija. GYDYMAS
-GKK (ilgiau vaikšto)
-kineziterapija
-ortopedinės priemonės
-linkstant stuburui - chirurginis sutvirtinimas
-dietologo, logopedo konsultacijos
-neinvaziniai portatyviniai ventiliacijos aparatai (nakčiai) (Diušeno)
-beta blokatoriai, diuretikai
-...
Becker raumenų distrofija. EPIDEMIOLOGIJA ir kt.
-paveldima X-R būdu (retesnė už Diušeno)
Becker raumenų distrofija. KLINIKA
-pr. 10-20 m.
-pr. silpnumas ir nuovargis ilgalaikio fiz. krūvio metu, kojų mialgija, mėšlungis g.b.
-sunku lipti laiptais, bėgti, eiti, dažnai griūna
-keičiasi eisena("anties"), sunku atsistoti (Gowers)
-vyrauja dubens, šlaunų raumenų atrofija
-rankų f-cija nesutrikusi
-blauzdos r. pseudohipertrofija
-pes cavus ar plokščia pėda
-vėliau - liemens hiperskoliozė, skoliozė, kontraktūros
-g.b. dilatacine KMP, endokrininiai sutrikimai
-gerybiškesnė eiga nei Diušeno
Becker raumenų distrofija. DIAGNOSTIKA
-padidėjęs KFK aktyvumas
-EMG (miopatija)
-Raumens biopsija - (miofibrilių degeneracija, fibrozė ir kt.)
-genetinis tyrimas
-Raumenų MRT (diferencinei)
Centrinis paralyžius
1. pažeidus centrinį motoneuroną (pirmaid. laidą)
2. išplitęs (hemi-/para-/kvadri; moni-/di-/tetraplegija)
3. PIRAMIDINĖ HIPERTONIJA (spastika)
4. raumenų tonusas NEVIENODAI padidėjęs:
didedsnis rankos lenkėjų ir kojos tiesėjų
5. IŠSILANKSTO
6. HIPERREFLEKSIJA:
gilieji refleksai pagyvėję, odos x
7. Patologiniai refleksai
8. atrofijos nėra
9. Patologinės SINKINEZĖS
globalinės/ imitacinės/ koordinacinės
10. ENMG normali
Periferinis paralyžius
1) pažeidus periferinį motoneuroną
2) ribotas (apima vieną ar kelis raumenis)
3) ATONIJA/hipotonija
4) AREFLEKSIJA
5) neurogeninė ATROFIJA
6) ENMG degenerac ir denervac. pokyčiai
Bulbarinis paralyžius
1] pažeidus apat. kamieno d. mot. galv. n. (IX, X, XII) branduolius ar šakneles
2] DISFAGIJA
3] DISARTRIJA
4] DISFONIJA
5] x mikštojo gomurio refleksai
6] liežuvio raumenų atrofija ir fascikuliacijos
7] liežuvėlio nukrypimas į sveikąją pusę
8] dusulys, tachikardija
PSEUDObulbarinis paralyžius
1 abipus pažeidus tr. corticonuclearis einantį į apat. kamieno d. mot. galv. n. branduolius (IX. X, XII)
2 DISARTRIJA
3 DISFONIJA
4 oralinio automatizmo refleksai
5 aktyvesni apat. žandikaulio refleksai
6 nevalingi veiksmai, judesiai
Smegenėlinė ataksija
-IPSIlateralinė
-rega neturi įtakos
-horizontalus nistagmas
-asinergija
-dismetrija
-skanduota kalba
-nepataikymo simptomas
-hipotonija
-švytuoklinis kelio refleksas
Prieanginė ataksija (vestibulinė) (dažn.)
-ipsilateralinė
-rega neturi įtakos
-horizontalus/totacinis mažas nistagmas
-pykinimas, vėmimas
-galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai
Kaktinė ir Smilikininė ataksija
-kontralateralinė
-rega įtakos neturi
-skilčių pažeidimo simptomai
Gumburinė ataksija (dažn, dėl kraujotakos sutrik.)
-kontralateralinė
-užsimerkus didėja
-kontralateraliai x pav. jutimai
-hiperpatija, gumburiniais skausmai
Nugaros smegenų ataksija
-ipsilateralinė
-užsimėrkus didėja
-laidinis giliųjų jutimų sutrikimas
Periferinė ataksija
-abipusė
-užsimerkus didėja
-polineuropatinis jutimo sutrikimas
Vidurinės smegenų arterijos baseino išeminis insultas
-kontralateralinė hemiparezė RANKA>KOJA + x jutimai
-kontralat. pusės homoniminė hemianopsija
-afazija, agrafija, akalkulija
-apraksija, anozognozija, sutrikusi orientacija erdvėje
-AKYS ŽIŪRI Į INFARKTĄ
Išeminio insulto etiologiniai veiksniai
1. Aterotrombozė !
2. Embolija
3. Hipoperfuzija (stenozė)
4. Spazmas
5. Hiperkoaguliacija
VIDINĖS miego arterijos baseino išeminis insultas
-ipsilat. regos sutrikimas
-kontralat. hemiparezė + x jutimai
Priekinės smegenų arterijos baseino išeminis insultas
-kontralat. hemiparezė + x jutimai
-akinetinis mutizmas, abulija, sutrinka atmintis ir emocijos
-akys ir galva į infarktą
-sutrikusi sfinkterių veikla`
Užpakalinės smegenų arterijos baseino išeminis insultas
-ipsilat. pusės liežuvio parezė
-kontralat. hemiparezė + x jutimai
Liumbalinės punkcijos indikacijos
a. meningitas, encefalitas (citocė, B, gl., tepinėlis, pasėlis)
b. SAK (jei nepatvirtinta KT) (ksantochromija)
c. Isėtinė sklerozė (IgG indeksas, oligokloninės juostos)
d. Užd. demiel. neuropatijos ir poliradikulopatijos (B)
e. Piktybiniai NS navikai ir MTS (lifoma, neuroleukemija) (atipinės ląstelės, blastai, B)
Liumbalinės punkcijos kontarindikacijos
-navikas ar hematoma užp. kaukolės duobėje, kamiene
-didelė trombocitopenija, hemofilija, koag. sutrik.
-punkcijos vietos infekcija
EEG (elektroencefalografijos) tikslai
-nustatyti epilepsinį akytyvumą galvos smegenyse
-nustatyti epileps. žid. lokalizaciją
-patikslinti epilepsijos priepuolio rūšį
-patikslinti epilepsinį sindromą
-įvertinti vaistų nuo elipepsijos efektyvumą
-įvertinti smegenų brandą (vaikams)
EEG (elektroencefalografijos) indikacijos
1) epilepsija
2) neaiškios kilmės sąmonės sutrikimai
3) neaiški priepuolinė būklė
4) encefalopatija (metabolinė, infekcinė, degeneracinė)
5) encefalitas
6) lokalus smegenų pažeidimas (infarktas, hemoragija, neoplazma)
7) demencija
8) psichikos ir elgesio sutrikimai
9) smegenų mirtis
ENMG (elektroneuromiografijos) pagrindiniai 3 metodai
1. EMG - elektromiografija (raumenų tyr.)
2. ENG - elektoneurografija (NI laidumo tyr.)
3. Ritminė stimuliacija (neuroraum. jungties tyr.)
ENMG indikacijos
-polineuropatija
-mononeuropatija
-nervinių rezginių ir šaknelių pažeidimas
-miopatija
-neuronopatija
-neuroraum, jungties ligos (miastenija ir kt.)
-hiperkineziniai ir pakitusio raumenų tonuso sindromai (tremoras, distonija)
-kai kurių ligų dif. diagnostikai (raumenų mėšlungis ir kt.)
Sukeltųjų potencialų tyrimo indikacijos (regos, klausos, somatosensoriniai)
-Išsėtinė sklerozė ir kt. demielinizuojančios NS ligos
-monitoringas galvos ar nugaros smegenų operacijų metu
-smegenų mirties diagnostika
Mielografijos indikacijos
-tūrnis stuburo kanalo procesas
-nug. smeg. kraujagyslinės malformacijos
-spinalinis arachnoiditas
-įgimtos anomalijos
-stuburo kanalo pažeidimo lok., išplitimui patikslinti prieš operaciją
-dauginėms stuburo kanalo patologijoms diagnozuoti
KT indikacijos
-galvos smegenų, kaukolės ir stuburo trauma
-intrakranijinė hematoma
-kraujagyslinė malformacija, aneurizma
-ūminis hemoraginis ir išeminis insultas
-galvos, nug. smeg. slankstelių navikai ir mts
-kalcifikatai
-sklaidos defektai
-hidrocefalija
-smegenų abscesas
-parazitinės ligos
-smegenų edema
-slankstelių ligos, tarpslankst. diskų išvaržos
-turkiabalnio srities patologija
MRT pranašumai lyginant su KT
+didesnė skiriamoji geba
+geriau įvertinama baltoji medž.
+No1 smegenų kamienui, stuburo kanalo struktūroms tirti
+patikimėsnė IC navikų ir mts, degeneracinių ligų, poūmių kraujsoruvų diagnostika
+nejonizuoja
+įv. režimai
+MR angiografijos ir MR spektroskopijos galimybė
MRT indikacijos
-smegenų kraujagyslių ligos (laukūniniai infarktai, poūmė intrakranijinė kraujosruva, aneurizma, AVM)
-demielinizuojančios ligos
-galvos smegenų navikas
-neurodegeneracinės ligos
-įgimta CNS anomalija
-epilepsija
-navik., degen., inf. nug. smeg. ligos
- tarpslankstelinių diskų ligos
Raumenų biopsijos indikacijos
-neuropatinės, miopatinės ir užd. kilmės raumenų silpnumas, atrofijos
-miopatijos patikslinimas, patvirtinimas
-užd. ir kt. miopatijų gyd. parinikimas